užstatyti

užstatýtí tr. Rtr, Š, NdŽ, KŽ; N, L 1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti DŽ¹. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstataĩ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426. | refl. tr., intr. SD¹211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos rš. Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm. | prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252. 2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų rš. Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt. | refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistateĩ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184. | Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm. 3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š. 4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15. ║ saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd. 5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg. 6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr. ║ LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas DŽ¹. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč. | refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug. 7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą DŽ¹. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ. 8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar. 9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165. | prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj. 10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai DŽ¹. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstateĩ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb. | refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum DŽ¹. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb. ║ prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up. 11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje). ×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn. | refl. NdŽ. 13. Q556,598, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, BŽ157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką DŽ¹. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu rš. Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201. ^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al). | refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg. 14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem. 15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem. \ statyti; antstatyti; apstatyti; atstatyti; dastatyti; įstatyti; išstatyti; paišstatyti; nustatyti; pastatyti; papastatyti; priešpastatyti; perstatyti; piestatyti; prastatyti; priešstatyti; pristatyti; razstatyti; sustatyti; pasustatyti; užstatyti