užstatyti

užstatyti
užstatýtí tr. Rtr, Š, NdŽ, ; N, L 1. padėti, pastatyti prie ko, kad būtų kliūtimi, užstotų: Langą spinta užstatýti 1. Nunešė stalą prieg durų ir užstãtė Lp. Duris buvo akėčioms užstãtę Krš. Kam tu mane užstataĩ [, kad neišeičiau]? Kr. Prijojo dvarelį, uošvelės vartelius – šiaudais vartai užstatýti, kelmais užramstyti JV178. Vario vartai užstatyti, lenciūgais rakyti LTR(Ldvn). Atimu šviesų pavyzdėjimą, ažustatau SD426. | refl. tr., intr. SD1211, Sut, NdŽ: Atėjau, radau varpo nuolaužą ir užsistačiau nuo pūgos . Ans tus kailinius užsistãtęs (užleidęs ant veido) įejo paveizėti, kas ten tokie gẽra Akm. | prk.: Ažusistato raštu (stengiasi pavaizduoti, kad juo remiasi) ir dangstos žodžiais jo SPI252. 2. LL313 uždėti ant ko: Sriuba užstatoma ant ugnies, kad užkaistų . Virtuvė[je] visos skylės statytos užstatýtos, aš išsivirti [prie marčios] negaliu Krš. Jau jam puodą ant ugnies užstačius ir pradėjus virti, pradėjo kas į buto duris barškyt BsPI98. Visa ko užstãtė [ant stalų], buvo viso ko Eiš. Man kai davė plytelių, tai ir aš puslitrį užustačiaũ Slm. Teip niežti galvą, kad nėra nė piršto kur užstatýt, kur neniežtėtų Upt. | refl. tr., intr.: Užsistãtė vieną butelį [vyno] Km. Užsistateĩ (užsikaitei) jau pieną, tai i stovėk Jrb. Kas kokį akmenį yr užsistãtęs, koks jau ten kokį paminklą Vgr. Kepurę ant galvos užsistatýti, užsidėti KII184. | Skersai geležis, an ko pumpurė užsistãto Rm. 3. užimti kokią vietą, plotą, daugelį palikti stovėti: Laukus ažustatýdavo arkliais Paringy [per šventes] Dglš. Visur užstatýta – tiek mašinų privažiavo Dg. Prijojo svetelių prie tavęs (dukrelės), užstãtė dvarelį žirgeliais, užkorė tvorelę balneliais (d.) Š. 4. įsakyti, liepti stovėti ir saugoti: Užstãtė sargus, nebleida Šts. Užstãtė vyrus už duris Šts. Užstatýsiu vaktelius ant aštuonių kantelių JD189. O kaip į dvarą nuvarė, strielčius už durių užstãtė JD1067. Ir užstatė jį sode Eden, kad apdirbtų jį ir saugotų jo Ch1Moz2,15.saugoti stovinčiai sargybai: Rubežius buvo užstatýtas – neišvažiuosi Grd. 5. refl. užsitraukti (apie ledą): An ežero žiemą ledas visur užsistãto Dg. 6. suręsti, įrengti pastatą: Gatvė pasibaigia, skersai trioba užstatýta Skr.LL302 suręsti daug pastatų: Tas sklypas jau užstatýtas 1. Sklypą užstatýti pastatais NdŽ. Ne per toli nuo šio uosto neužstatytoje aikštėje susimetė fakyrai Šlč. | refl. Grd, Krž: Keturioliktais metais tas buvo, išdalino [žemę], užsistãtėm Žg. Buvo tuščias miestas, o dabar kad užsistãtė! Sug. 7. LL313 pridurti ant (pastato) viršaus: Namui užstãtė dar vieną aukštą 1. Viršun, ant viršaus užstatýti NdŽ. 8. pakėlus atkišti: Galvą palenkė, kuprą užstãtė Ar. 9. padėjus palikti kurį laiką (kokį įtaisą kam sugauti): Šeškas vištas išpjovė. Užstačiau slastus, bet vis nieko V.Bub. Kada toji antukė įplaukė pas savo brolį, užstatė tinklą ant skylės ir ją begrįžtant pagavo BsMtII165. | prk.: Tinklas užstatytas (įstatymas nusikaltėlių nepaleidžia) Srj. 10. Vl įjungti, prisukti mechanizmą, kad veiktų: Laikrodį užstačiaũ šeštai valandai 1. Parėjo i užstãtė radiją vidurnakty Jrb. A užstateĩ mašinėlę (magnetofoną), pasakot galiu? Bb. | refl. tr.: Užsistatýk laikrodį, kad nepramiegotum 1. Turi gramafoną, tai kad užsistãto! Klvr. Jis užsistãto radiją ir atsigula Jrb.prk. duoti pradžią, pamokyti: Tu mun tik užstatýk, o paskuo aš vienas galėsu dirbti Up. 11. nustatyti, paskirti: Sumažino mokslaines, užstatė skaudžią cenzūrą ant knygų S.Dauk. Ir užstatė jamui zokoną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali MP79. Ant to gavėnia užstatýta DP11(paraštėje). ×12. Pbs, Brsl priversti, prispirti: Mane užustatýdavo par vaikus būt Adm. Jėgu nedirbs, tu jo neažustatýsi Sdk. O ką gi padarysi: ažustãtė, ir turi vežt Skdt. Tas ponas ažstãtė žmogų pakukuot geguže Trgn. | refl. NdŽ. 13. Q556,598, R, , Sut, I, N, K, M, 157 duoti užstatą, įkeisti: Už skolą užstãtė armoniką 1. Užstatýk drabužius į užstatą, tai gausi pinigų, duonos J. Užstãtė brolis pinigų, tai paleido iki teismui Gs. Viskas užstatyta lombarde: laikrodis, apsiaustas – daugiau turto aš neturiu . Kad tu nepabėgtum, tai užstatyk man savo vaiką BsPII165. Savo galvą užstatýti KI357. Ei, cit, neverki, mergelė, aš užstataũ bėrąjį žirgelį JV115. Ažuduomi, ažustatau SD3. Jisai savą dūšią užustatė CII201. ^ Išpirko marškinius, o žiponą užstatė LTR(Al). | refl.: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg. 14. refl. I, Rd, Pj, Pgr užsispirti: Užsistãtė – su pagaliu neišmuši Krš. Ka aš užsistatýsiu, ta (tai) munęs nėkas neparšnekės! Bt. Būčiau nejęs, bet Onutė užsistãtė, tai i užejau Up. Kad ant to užsistatysma, turime išgydyti Žem. 15. refl. pasiryžti, nusistatyti: Užsistačiáu par dieną visas roputes nūkasti Bt. Buvau užsistatęs neduoti be dešimties Žem. \ statyti; antstatyti; apstatyti; atstatyti; dastatyti; įstatyti; išstatyti; paišstatyti; nustatyti; pastatyti; papastatyti; priešpastatyti; perstatyti; piestatyti; prastatyti; priešstatyti; pristatyti; razstatyti; sustatyti; pasustatyti; užstatyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • užstatyti — užstatýti vksm. Lángą spi̇̀nta užstatýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • užstatymas — užstãtymas sm. (1) 1. Rtr, NdŽ → užstatyti 1. 2. Ser, NdŽ, KŽ → užstatyti 6. ║ Klaipėdos senamiestis savo kilme, urbanistine struktūra ir užstatymu labai skiriasi nuo kitų senųjų Lietuvos miestų sp. Užstatymo teisė TTŽ. 3. N, NdŽ, KŽ → užstatyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užstatinėti — KŽ; M 1. Ser iter. dem. užstatyti 1, 2. 2. Ser iter. dem. užstatyti 6. 3. iter. dem. užstatyti 13: Auksinių daiktų neužstatinėja rš. Užstatinėti, duoti, davinėti užstatus I. Ažustatinėju, ažuduomi SD1211. statinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; H157, H, R, MŽ, N, I, M, LL156, L 1. vertikaliai padėti, suteikti stovimą padėtį: Jis pastãtė kopėčias NdŽ. Stulpą pastatyti KI121. Kad jisai, rodos, galėtų, iš naujo liepą pakeltų, pastatytų ją ant seno kelmo V.Krėv. Pastatyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pristatyti — tr. K, Rtr, Š, KŽ; L 1. SD308, N, LL198, VĮ padėti atrėmus į ką, prišlieti: Kopėčias prie medžio pristatė J.Jabl. Pristãtoma lova NdŽ. Tie visi pristatė koptas, ištraukaliojo vinis M.Valanč. ^ Iš medžio padaryta, prie lūpų pristatyta gražiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užstatydinti — užstatydinti; Ser cur. užstatyti: 1. NdŽ. 2. Ir ant viršaus tų šarvų jis užstatydino ištašytus akrūtus Bb1Mak13,29. 3. cur. užstatyti 13: Užstatydinti kieno daiktus, brangumus I. statydinti; atstatydinti; įstatydinti; išstatydinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įstatyti — K, Rtr, DŽ, KŽ; SD325, H169, R, MŽ, L 1. tr. įdėti į ką statmenai, vertikaliai: Skaitė knygą prie dviejų žvakių, įstatytų į žvakides rš. Pienas reikia šalto vandens kibiran įstatyti, kad taip veikiai nesurūgtų Š. Rapolas įstatė botagą į dėklę,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antstatyti — (ž.) tr. 1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatytas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatyta namo dalis, viršunamė BŽ263. 2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatys Lc. Ant [avilio] antstatyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstatyti — tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L 1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatyk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstatyti — tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L 1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatyk Pc. ║ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”